Karaliaus Mindaugo šventė - www.siaurukas.eu

Nusiųsk draugui

Kainos

Karaliaus Mindaugo šventė

Piliakalnio višūnėje skambėjo dainos Mindaugui

Virginija JANUŠEVIČIENĖ

Į Valstybės dieną -- siauruku ir dviračiais

Panevėžiečiai Valstybės dieną paminėjo ne tik savame mieste. Mindaugo karūnavimo diena švęsta ant Palatavio piliakalnio netoli Anykščių, kur stovėjo Mindaugo pilis ir kur, kaip spėja istorikai, buvo karūnuoti karalius Mindaugas ir karalienė Morta.

Į šventę visus atgabeno siaurukas, o dar keturis kilometrus nuo Pagojaus stotelės keliauninkai atmynė patys dviračiais. Didžiąją dalį keliaujančių sudarė klubo "Dviračiai" nariai, vadovaujami pirmininko Alfonso Barausko.

"Aukštaitijos geležinkelio" direktorius Gintaras Kerbedis sakė visiems norėjęs padaryti įsimenančią šventę ir tai tikrai pavyko. Už gražų Valstybės dienos paminėjimą susirinkusieji ant piliakalnio apdovanojo jį aukščiausiu pilies apdovanojimu -- riterio strėlės antgaliu.

Visiems užgniaužė kvapą, kai ant piliakalnio pasirodė baltais drabužiais vilkintis krivių krivaitis, visus griausmingu balsu sveikindamas.

Krivių krivaitį vaizdavęs Viešintų klojimo teatro vadovas, nacionalinės lietuvių dramaturgijos puoselėtojas Vytautas Germanavičius šįkart meistriškai sujungė senovinės baltų maldos ir Justino Marcinkevičiaus "Mindaugo" žodžiais.

Vėliau per kalnus nuaidėjo dainininkės Editos Sargautytės balsas. Jos atliekamos lietuvių folkloro dainos skambėjo kaip pagoniškos giesmės. Jai pritarė susirinkusi minia.

Visą šventės metą skambėjo ir vilniečių folkloro ansamblio, vadovaujamo Dainos Vičinienės, atliekami kūriniai.

Valdovų sostus papuošė lauko gėlėmis

Karaliaus Mindaugo ir karalienės Mortos sostai atrodė labai didingai ir priminė altorių, prie kurio šventėje dalyvavę žmonės nešė ir dėjo gėles.

Panevėžio apskrities viršininkė G.Umbrasienė norėjo į karalienės sostą pasodinti karalienės bendravardę keturmetę Mortą Matelytę. Tačiau ši pabūgo ir atsisakė.

Valstybės dienos dalyvius pasveikinusi Panevėžio apskrities viršininkė Gema Umbrasienė visiems palinkėjo tarp žmonių, religijų, kultūrų rasti daugiau bendrybės nei skirtumų.

Utenos apskrities viršininkė Angelė Kaušylienė tvirtino, kad tokios šventės pakylėja arčiau tikro valstybingumo.

"Didžiuokimės Lietuva, siekime jos vienybės", -- ragino Anykščių meras Sigutis Obelevičius.

Rado peilį iš karališkos puotos

Pačios Mindaugo pilies neišliko, nes ji buvo medinė. Pasak istoriko, humanitarinių mokslų daktaro Gintauto Zabielos, ant Palatavio piliakalnio XII amžiuje stovėjo pilaitė, kurią dabar galima tik įsivaizduoti.

Lietuvos istorijos instituto archeologas Tomas Baranauskas įsitikinęs, kad versija, jog karalius Mindaugas ir karalienė Morta karūnuoti savo dvare ant Palatavio piliakalnio, yra pati teisingiausia, nors yra ir kitų hipotezių. Populiariausia iš jų, kad karūnavimo iškilmės vyko Naugarduke.

Palatavio piliakalnis Latavos upelio pakrantėje atrastas tik 1997 metais. Jis turi apvalią aikštelę ir nuo aukštumos pusės atskirtas gynybiniu grioviu bei pylimu. Tai tipiška kunigaikščio rezidencija. Pagal radinius piliakalnis datuotas XIII-XIV amžiais.

Pernai archeologai ant piliakalnio atrado aprūdijusi peilį, kuris yra maždaug 700 metų. Radinys dabar saugomas Anykščių A.Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko muziejuje.

Pasak šio muziejaus direktoriaus Antano Verbicko, visai galimas daiktas, kad tuo peiliu kažkas pjaustęs kepsnį Lietuvos karalių vainikavimo puotoje.

Panevėžio apskrities viršininkė G.Umbrasienė norėjo į karalienės sostą pasodinti penkiametę Mortą Matelytę. Tačiau ši atsisakė. Karaliaus Mindaugo ir karalienės Mortos sostai atrodė labai didingai ir priminė altorių, prie kurio šventėje dalyvavę žmonės nešė ir dėjo gėles.

Po iškilmių ceremonijos tiesiai ant samanų buvo ištiesta balta drobulė, ant kurios visi atvažiavusieji krovė savo vaišes.

Kai jau visi skirstėsi į namus, ant kalno pasirodė medicinos profesorius, habilituotas daktaras Algimantas Petrulis, nešinas lauko gėlių puokšte.

Jis stebėjosi, kad visi taip skuba į namus. Anot daktaro, Lietuvos karaliui žmonės galėtų paskirti daugiau laiko, nes jis tikrai to nusipelnė.

Šventei pasibaigus dešimtmetė Konstancija Kerbedytė pareiškė: "Man patiko viskas", o jos broliui Kasparui labiausiai patiko kelionė dviračiais.

Pasirodo, kad Valstybės dieną galima švesti šiulaikiškai: ne tvankiose salėse, o gamtoje pagerbiant tautos tradicijas.

Šventę primins traukinuko bilietai

Kelionės dalyviai buvo apdovanoti gražiais pažymėjimais, kurie primins jiems reikšmingą datą. Visi siauruko keleiviai gavo stilingą traukinuko bilietą, kurie primena subtilią miniatūrą, vaizduojančią senovinį garvežį.

Kelionės metu už širdies griebiančios melodijas lūpine armonikėle grojo paslaptingas muzikantas.

Kelionės į Palatavio piliakalnį žada tapti tradicija. Kelią į šią senovės palikimą saugančią vietą pažymės rodyklės.

Keliauninkus labai nudžiugino ir galimybė pakvėpuoti tyru miško oru, pasigrožėti nuostabia gamta ir patiems pasirinkti mėlynių, kurių kai kurie šįmet paragavo pirmą kartą.

Nuotr. iš "Aukštaitijos siaurojo geležinkelio" archyvo