Aukštaitijos siaurasis geležinkelis turi turtingą istoriją.

Įvairiais laikotarpiais keitėsi jo paskirtis. Savo gyvavimo pradžioje siaurukas gabeno įvairius krovinius, vežė keleivius. Pakilimą siaurasis geležinkelis išgyveno tarpukariu, kuomet buvo plačiai naudojamas įvairiose ūkio šakose. Vėliau jo įprastos funkcijos ėmė silpti, kol 2001 metais jis nustojo veikti kaip susisiekimo priemonė ir buvo įkurtas kaip istorinis-turistinis traukinys. XIX amžiaus pabaigoje Lietuvoje susiformavus plačiųjų geležinkelių tinklui ir norint jį aprūpinti kroviniais ir keleiviais, reikėjo prie svarbiausių punktų tiesti siauruosius privažiuojamuosius geležinkelius. Siaurasis geležinkelis buvo tiesiamas keliais etapais.1891 metais pradėtas tiesti ir 1895 metų lapkričio 11 dieną atidarytas 750 mm pločio Švenčionėlių-Pastovų ruožas.

1898 metais geležinkelis nutiestas iki Panevėžio. Pirmieji traukiniai naujuoju ruožu pradėjo kursuoti 1899 metų rudenį. Atidarymo metu siaurojo geležinkelio linija turėjo 2 depus – 12 vietų Švenčionyse ir 2 vietų Panevėžyje, 15 garvežių, 112 krovininių, 58 įvairaus tipo keleivinius, 6 pašto vagonus ir 154 krovinines platformas. 1903 metais juo pervežta 65000 tonų krovinių ir 40632 keleiviai.

Pirmasis Lietuvos siaurojo geležinkelio raidos etapas yra susijęs su carinės Rusijos imperijos ūkio struktūra. Šiuo siaurojo geležinkelio ruožu buvo gabenami įvairūs kroviniai, daugiausia miško medžiaga ir keleiviai.
Prieš pirmąjį pasaulinį karą Panevėžio malūnai Lietuvai, europinei Rusijos daliai ir užsienio šalims tiekė miltus.
Leidinyje „Lietuvos geležinkelių pirmasis dešimtmetis“ (Kaunas, 1929) inžinierius A.Graurogkas rašė: „Prieš karą visoj Lietuvos, nustatytoj taikos su SSSR, teritorijoje buvo tik vienas siaurasis geležinkelis 75 cm platumo nuo Panevėžio iki Pastovų. Viso apie 215 km ilgio. Tas kelias buvo nutiestas 1898 m. ir valdomas bei eksploatuojamas privačios bendrovės . Tame kelyje buvo 42 garvežiai, 70 keleivių vagonų, 130 prekinių vagonų, 215 km telefono-telegrafo linijų, iki 23 aparatų, 22 stotys su keleivių namais ir dirbtuvės su mechaninių kalvių, liejyklos, dailidžių ir kitais skyriais“.
Per pirmąjį pasaulinį karą, 1916 metais, vokiečių kariuomenė nutiesė naujus 600 mm pločio ruožus: Gubernija-Pasvalys ir Joniškis-Žeimelis.

Tiesiant naujus siaurojo geležinkelio ruožus buvo atsižvelgiama į intensyvios žemės ūkio gamybos zonas ir intensyviai eksploatuojamų miškų ir perspektyvių durpynų rajonus. Miško medžiaga tuo metu daugiausia buvo vežama į Vokietiją.
Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu, 1920–1938 metais, kuriant siaurojo geležinkelio tinklą daug prisidėjo vietos savivaldybės.
Valsčių savivaldybės pačios rūpinosi, kad naujos siaurojo geležinkelio šakos būtų tiesiamos per jų teritorijas, pateikdavo prekių ir gaminių gabenimo apskaičiavimus, įvairių prekių eksporto ir importo argumentus.
Daugiausia eksportuotas sviestas, javai, sėmenys, importuota druska, trąšos, anglis, žibalas.
Regiono centras buvo Panevėžys, todėl pageidauta tiesaus kelio į Panevėžį linams, bekonams, javams vežti, o iš Panevėžio į apylinkes gabenti medieną ir miltus.

Siaurojo geležinkelio tiesimu suinteresuoti valsčiai įsipareigodavo prisidė­ti materialiai, dažnai apsiimdavo išpirkti ir nemokamai perduoti geležinkeliui žemę, žvyro karjerus, atlygindavo nuostolius ūkininkams, organizuodavo nemokamus žemės darbus.
Savivaldybės visą laiką aktyviai dalyvavo formuojant siaurojo geležinkelio tinklą ir darė nemažą įtaką projektavimo darbams, neretai pakeisdavo projektus.

Tiesiant siaurojo geležinkelio ruožus tarpukario Lietuvoje, atsižvelgta į dvarų, kooperatyvų, plytinių, pieninių reikmes.
1921 metais pratęsta siaurojo geležinkelio statyba iš Gubernijos į Šiaulius. Vėliau atsirado atkarpa iš Pasvalio į Biržus. 1937-1938 m. nutiestas ruožas iš Panevėžio į Joniškėlį.

Pasak siaurojo geležinkelio veterano Jono Bernatavičiaus, sovietmečiu per parą siauruku pravažiuodavo iki 24 traukinių.
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę siaurasis geležinkelis funkcionavo bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ bendroje veikloje. 1999 m. nutrauktas krovinių vežimas ir tų pačių metų lapkričio 1 dieną Keleivių vežimo valdyboje buvo įsteigtas struktūrinis padalinys „Siaurasis geležinkelis“.
Dabar veikiantis 68,4 km ilgio siaurojo geležinkelio ruožas Panevėžys–Rubikiai eina pro Taruškas, Raguvėlę, Surdegį, Troškūnus, Anykščius, Bičionis.

Valstybė ir siaurukas

1996 metais kultūros ministro įsakymu Aukštaitijos siaurojo geležinkelio kompleksas įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamų kultūros vertybių registro statinių kompleksų ir ansamblių sąrašą ir jam suteiktas kultūros paveldo statusas.

Valstybės saugomą kompleksą sudaro: bendro 179 km ilgio, apimantys 1340 ha siaurojo geležinkelio ruožai Panevėžys–Biržai, Panevėžys–Rubikiai, Joniškėlis–Linkuva, geležinkelio stotys, gamybiniai pastatai, kelio statiniai. Pasiūlymą inicijavo Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkas Dr. Jonas Glemža.

2001 m. liepos 9 d. įkurta viešoji įstaiga „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“.

Aukštaitijos siaurojo geležinkelio dalininkai:

  • Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
  • Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
  • Panevėžio apskrities viršininko administracija
  • Utenos apskrities viršininko administracija
  • Anykščių rajono savivaldybė
  • AB „Lietuvos geležinkeliai“ (suformavo įstaigos įstatinį kapitalą)

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdama į Kultūros ministerijos kultūros vertybių apsaugos departamento pasiūlymą, Valstybinės paminklosaugos komisijos pritarimą ir kultūros ministro teikimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė dalį šio komplekso objektų paskelbti kultūros paminklais.

2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1265 kultūros paminklais paskelbti šie objektai:

  • Siaurojo geležinkelio ruožas Panevėžys–Rubikiai, depo pastatas ir prekių sandėlis bei geležinkelio viadukas Panevėžyje,
  • Taruškų, Raguvėlės geležinkelio stotys, prekių sandėlis, vandens bokštas, dirbtuvė, namas, hidrokolonėlė Raguvėlės geležinkelio stotyje,
  • Surdegio geležinkelio stotis,
  • Troškūnų geležinkelio stotis bei namas, esantis stotyje,
  • Anykščių geležinkelio stotis bei namas, prekių sandėlis, vandens bokštas, hidrokolonėlė, Anykščių geležinkelio tiltas.

2005 m. iš Viešosios įstaigos „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ dalininkų pasitraukė AB „Lietuvos geležinkeliai“.

2005 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, saugodama įstaigą nuo galimo finansinio bankroto, nutarimu Nr. 738 „Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ veiklai finansuoti skyrė 120 tūkstančių litų.

2005 m. gruodžio 13 d. „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ pasirašė paramos sutartį Nr. SK-575 su AB „Lietuvos geležinkeliai“ .

2006 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pradėjo finansuoti „Aukštaitijos siaurąjį geležinkelį“ pagal valstybės biudžeto asignavimų programą ir asignavimų valdytoju paskyrė Panevėžio apskrities viršininką.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė svarstė klausimą dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto patvirtintų asignavimų pagal programas ir 2006 m. liepos 26 d. priėmė nutarimą Nr.753, kuriuo skiriamos lėšos „Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ specialiojo plano parengimui.

2009 m. vasario 18 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministro Remigijaus Vilkaičio įsakymu Nr. ĮV-76, patvirtintas siaurojo geležinkelio komplekso (G10KP) ruožo Panevėžys–Rubikiai, Panevėžio ir Utenos apskrityse, teritorijos ir apsaugos zonų ribų bei paveldotvarkos specialusis planas.

2009 m. liepos 1 d. siauruko steigėja Panevėžio apskrities viršininko administracija Lietuvos verslo paramos agentūrai (LVPA) pateikė projektą „Siaurojo geležinkelio, kultūros paveldo ir turizmo objekto, plėtra 2009–2011 metais“.

2009 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1157 nuo 2010 m. liepos 1 d. programos „VšĮ Siaurojo geležinkelio komplekso išlaikymas ir priežiūra“ asignavimų valdytoja numatyta Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija (šiuo metu Panevėžio apskrities viršininko administracija).

2009 m. lapkričio 11 d. LR Seimo narys Petras Luomanas pateikė siūlymą programos asignavimų valdymą perduoti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai. Siūlymas motyvuojamas tuo, kad visa VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ vykdoma veikla reglamentuojama Susisiekimo ministro patvirtintais įsakymais bei kitais geležinkelio transportą reglamentuojančiais norminiais aktais.

2009 m. gruodžio 07 d. Susisiekimo ministras E. Masiulis informavo Vyriausybę, kad neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. 1157 pakeitimui, nustatant, kad asignavimai viešosios įstaigos vykdomai programai finansuoti nuo 2010 m. būtų numatyti Susisiekimo ministerijai. Šiam siūlymui pritarė Kultūros ministerija.

2010 m. balandžio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 475, Susisiekimo ministerijai pavesta įgyvendinti valstybės, kaip viešosios įstaigos Aukštaitijos siaurojo geležinkelio dalininkės, turtines ir neturtines teises ir pareigas. Nutarimas įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.

2010 m. gegužės 12 d. Panevėžio apskrities viršininkas Viktoras Trofimovas pasirašė trišalę sutartį su Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija ir viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūra, pagal kurią projektui „Siaurojo geležinkelio, kultūros paveldo ir turizmo objekto plėtra 2009–2011 metais“ skirtas 7.9 mln. litų finansavimas.

Nuo 2010 m. liepos 1 d., pradėjus likviduoti apskričių viršininkų administracijas

VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ dalininkai yra:

  • Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
  • Anykščių rajono savivaldybė

Likviduojant apskričių viršininkų administracijas, liepos 16 d. aktu Nr. 62-6-29, rugpjūčio 25 d. aktu Nr. 62-6-32, rugsėjo 13 d. aktu Nr. V-1-147 (21.15) ir rugsėjo 21 d. aktu Nr. 60-6-215, Panevėžio apskrities viršininko administracijos likvidatorius perdavė Susisiekimo ministerijai ASG ruožo Panevėžys–Rubikiai turtą.

Teisės aktai

Teisinių veiksnių aplinka apibrėžia kokiomis teisinėmis sąlygomis, aplinkybėmis įstaiga gali veikti ir vykdyti įsipareigojimus.

1996 m. kultūros ministro įsakymu Aukštaitijos siaurojo geležinkelio kompleksas įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamų vertybių registro statinių kompleksų ir ansamblių sąrašą (detalesnė informacija pateikiama 1.1. poskyryje).

2003 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1265 nacionalinės reikšmės Lietuvos Respublikos saugomais kultūros paminklais paskelbė siaurojo geležinkelio ruože Panevėžys–Rubikiai esančius objektus (detalesnė informacija pateikiama 1.1. poskyryje). Šie teisės aktai (1996 m. ir 2003 m.) įpareigoja turto savininką saugoti Aukštaitijos siaurojo geležinkelio kompleksą, puoselėti ir integruoti jį į visuomenės gyvenimą.

2007 m. sausio 11 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įsakymas Nr. 3-07 „Dėl kitokio nei 1435 mm ir 1520 mm pločio vėžių geležinkelių tinklų techninių reikalavimų ir geležinkelių transporto eismo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo", kuriuo nustatomi siaurojo geležinkelio infrastruktūros ir siaurojo geležinkelio riedmenų techninės priežiūros reikalavimai ir eismo organizavimo tvarka.

2010 m. balandžio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 475, Susisiekimo ministerijai pavesta įgyvendinti valstybės, kaip VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis" dalininkės, turtines ir neturtines teises ir pareigas. Įstaiga gauna lėšas (asignavimai iš valstybės biudžeto) iš Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įgyvendinamos programos „Susisiekimo geležinkeliais užtikrinimas".

Ekonominiai–socialiniai veiksniai. 2001 m. liepos 9 d. įkurtos VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis" dalininkai buvo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Panevėžio apskrities viršininko administracija, Utenos apskrities viršininko administracija, Anykščių rajono savivaldybė. 2020 m. įstaigos dalininkai yra:

  • Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija;
  • Anykščių rajono savivaldybė;
  • Panevėžio miesto savivaldybė;
  • Panevėžio rajono savivaldybė.